ungurys

ungurỹs sm. (3^b) KBII74, K, Rtr, BŽ575, DŽ, FrnW, KŽ, Vvr, Sd, Nv, Bt, Srj, Kpč, Jnšk, Žl, An, Ds, uñguris (1) Plng; KlG63, Q1, SD1191, SD393, R, MŽ, Sut, N, M, Gmž(Krd), Mt, Amb, LL275, L, Rs zool. gyvatės pavidalo vertinga žuvis (Anguilla anguilla): Ungurỹs yra žuvis be kaulo, kaip gyvatė margas J. Tie unguriaĩ rangos kaip gyvatės Užp. Ungurỹs gražus gyvolis pamatyti, al’ greitas: ano į rankas neišlaikysi nepratęs, paleisi vis tiek Prk. Vėgėlė taip sau, bi tiktai žuvis yra, i gana, bet ungurỹs ta jau labai skanus Lž. Ka tų ungurių̃ neką bė[ra] End. Kitąsyk Nemune ungurių̃ buvo kai virvių storiausių Vl. Pas mus Nemnan yra ungurių̃ DrskŽ. Jie (unguriai) naktin eina, dieną, sako, uñgurio nepagausi Bsg. Unguriaĩ į žirnius eina, kada rasa Nm. Ungurỹs žirnius ėda, eina ingi žirnius Dv. Tie unguriaĩ kaip velniai laksto į visas puses LKT144(Kin). Ungurių̃ nepagauna nevaduosa Sn. Unguriaĩ sunku gautie (pagauti) Dgp. Ungurį pagausi – bus lietaus LTR(Auk). Kumet kaklą užima, reikia ant uñgurio skūros sudėti skybelėms supjaustytus lašinius, užkaišti kamparo ir pritverti – karštį ištrauka Vkš. Labai įdomi ungurio upinio (A. fluvietilis) vestuvinė kelionė E. Ungurys paprastasis (A. vulgaris) kūną turi ilgą ir panašų į gyvatės E. Jūrų ungurys CII29. Jūrinis ungurys (Conger conger) rš. Ungurių̃ žvejyba NdŽ. Rūkytas ungurỹs NdŽ. Ungurys vandenyje girdi beveik taip, kaip žmogus ore rš. Ungurė̃lis, ungurýtis KI1. Visu pigiausia menkė, unguráičiai brangi LKT137(Nd). ^ Jis išsisuko (išspriūdo) kaip koks ungurỹs KI1. Slidus kai ungurỹs Jrk121. Jaunas ir liaunas – vyniojas kaip ungurỹs End. Tokis sukas visur kai ungurỹs Švnč. Kas slidesnis už ungurį? (laimė) LTR. Plieninis ungurys girią verčia (dalgis) KlvK.

◊ kvietìnis ungurė̃lis; E tokia kviečių liga (Anguillulina tritici).

uñguriu raitýtis stengtis įtikti: Vyras tura aplink pačią uñguriu raitýties Vkš.